BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Jei esi laimingas – kvėpuoji laisvai ir giliai

2013-12-18 parašė bronchineastma

Pastebėta, kad vaikų, sergančių bronchų astma, šeimose formuojasi specifiniai tėvų ir vaikų santykiai: perdėta motinos globa vaikui, padidėjusi šio priklausomybė nuo motinos. Vaiko atsiskyrimas nuo motinos gali sukelti bronchų astmos priepuolius, pasunkinti ligos eigą. Apskritai vaikų, sergančių astma, socialinė branda yra kiek susilpnėjusi, o šeimos, kuriose auga šia liga sergantis vaikas, dažniau išyra. Vis dėlto intelekto skirtumo tarp sveikų ir sergančių bronchų astma vaikų nėra. Problemų mokykloje paprastai pastariesiems kyla dėl to, kad ligos paūmėjimo atvejais jie praleidžia nepalyginti daugiau pamokų nei sveiki bendraamžiai. Neretai mamos į mokyklą vaikų neleidžia dėl menko negalavimo. Jos bijo, kad atžalai nepakenktų fizinis aktyvumas, todėl jį riboja. Apribojant socialinius kontaktus ir santykius su bendraamžiais, apsunkinama vaiko socialinė ir emocinė adaptacija. Žinoma, psichologinę izoliaciją kolektyve lemia ir perdėta mokytojų globa bei pagalba sergančiam vaikui ir to bei, žinoma, kitų faktorių lemiamos bendraamžių pašaipos.

Sergančiųjų bronchų astma būklės pablogėjimą ne mažiau nei fiziniai lemia ir emociniai veiksniai - konfliktai šeimoje, stresai, sukrėtimai, socialinė izoliacija. Svarbu įvertinti vaiko santykius su tėvais, bendraamžiais, mokytojais, taip pat psichologinę jo būseną, nes kvėpavimo sistema labai jautriai reaguoja į neuropsichinius ir psichoemocinius faktorius. Sakoma, kad „jei esi laimingas - kvėpuoji laisvai ir giliai, jei liūdnas ir prislėgtas - paviršutiniškai ir lėtai, ištikus stresui - užima kvapą”.

Depresija, nerimas, vidinių troškimų (saviraiškos, suaugusiems - ir seksualinių) nepatenkinimas, šeimos nario mirtis, gyvenimo krizės, psichologinė izoliacija vadintini psichoemociniais bronchų astmos rizikos veiksniais.

http://www.astmainfo.lt/index.php?kersanskiene

Vaikai nevienodai imlūs infekcijoms. Imlumą, kaip ir atsparumą, lemia įgimtos imuninės sistemos ypatumai ir įgytos savybės. Vaiko organizmo atsparumą mažina ilgas buvimas nevėdinamoje užterštoje aplinkoje, vitaminų stoka, pervargimas, peršalimas ar perkaitimas, tabako dūmai (pasyvus rūkymas), neracionali mityba.

Haloterapija - tai užsitęsusių, dažnai pasikartojančių ir lėtinių kvėpavimo organų ligų profilaktikos ir gydymo metodas. Pagrindinis haloterapijos gydomasis faktorius - aerodispersinė aplinka, prisotinta sauso druskos aerozolio. Druskų kameroje palaikoma normali temperatūra ir drėgmė.
Druskos aerozolis sterilizuoja aplinką, joje nėra nei virusų, nei alergenų. Kvėpuojant tokiu oru kvėpavimo takų gleivinė tampa atsparesnė aplinkos dirgikliams, sumažėja bronchų gleivinės uždegimas, palengvėja kosulys, pagerėja atsikosėjimas, sugrąžinamas alsavimas pro nosį. Vaiko bendra savijauta pagerėja, jis tampa ramesnis, geriau miega ir valgo, rečiau serga peršalimo ligomis, lengvesni būna bronchų astmos paūmėjimai.
Haloterapijos kurso trukmė 10-15 seansų. Druskų kameros veikia vaikų reabilitacijos įstaigose.

Kadangi kontakto su peršalimo ligų sukėlėjais išvengti beveik neįmanoma, svarbu įvairiomis nemedikamentinėmis ir medikamentinėmis priemonėmis stiprinti imunitetą - organizmo gynybos sistemą.
Tai buvimas gryname ore, sveika šeimos gyvensena, subalansuota visavertė mityba, grūdinimosi procedūros, viena iš paprasčiausių - pėdų grūdinimas. Kasdienis kojų plovimas pradžioje kambario temperatūroje, vėliau - šaltesnės procedūros, trukmė - nuo 5 sekundžių iki 1-2 minučių. Grūdinimo procedūros efektyvios tik tuomet, kai laikomasi grūdinimo taisyklių - nuoseklumo ir laipsniškumo.

http://www.astmainfo.lt/index.php?laiskai_pliuskiene_2008

Rodyk draugams

efektyvus vaistas virusų sukeltos astmos paūmėjimų profilaktikai - natrio montelukastas?

2013-12-18 parašė bronchineastma

Virusai tokie maži, plika akimi nematomi mikroorganizmai, o tiek bėdų pridaro…

Virusai dažniausiai sukelia bronchų astmos paūmėjimus šaltuoju metų laiku. Virusų sukelti paūmėjimai yra sunkesni, lyginant su paūmėjimais, sukeltais, pavyzdžiui, buitinių alergenų ar žiedadulkių. Todėl dažnai virusinės infekcijos sukeltą astmos paūmėjimą, ypač vaikams, nesiseka gydyti namuose ir tenka vykti į ligoninę. Virusų yra labai daug ir įvairių (adenovirusas, respiracinis sincitinis virusas, rinovirusas, gripo virusas ir kt.), be to, jie nuolat kinta, todėl mūsų imuninė sistema negali jų atpažinti ir laiku sunaikinti.

Įrodyta, kad virusinės infekcijos metu arba iškart po jos apie 80 proc. vaikų ir 60 proc. astma sergančių suaugusiųjų pajunta paūmėjimo požymius – atsiranda arba staiga labai sustiprėja kosulys, švokštimas, dusulys, sutrinka miegas, padidėja poreikis vartoti bronchų plėtiką (salbutamolį).

Virusinė kvėpavimo takų liga prasideda karščiavimu, kosuliu, gerklės skausmu, sloga, kartais balso užkimimu. Šių ligų gydymui, kol virusas pažeidęs tik nosiaryklę ir viršutinius kvėpavimo takus, reikėtų skirti karščiavimą mažinančius vaistus, sutraukiančius lašus į nosį, gerti daugiau šiltos arbatos ir kitų skysčių. Virusai plinta oro lašiniu būdu (kosint, čiaudint), todėl išvengti kontakto su virusu šaltuoju metų periodu beveik neįmanoma. Vis dėlto moksliniais tyrimais įrodyta, kad dažnesnis rankų plovimas, patalpų vėdinimas sumažina pavojų užsikrėsti.

Dažnai astma sergančių vaikų tėvai klausia, kokius vaistus nuo kosulio skirti virusinės infekcijos metu. Įrodyta, kad plačiai reklamuojami atkosėjimą gerinantys vaistai šiuo atveju niekam tikę. Dėl bronchų sekrecijos didinimo ir sekreto skystinimo jie gali tik apsunkinti astmos eigą. Visada patariu duoti vaikui gerti daug skysčių (šiltos arbatos, sulčių aba tiesiog vandens), papildomai 3 - 4 kartus per dieną keletą dienų iš eilės kvėpuoti bronchus plečiantį vaistą (salbutamolį).

Lietuvoje galima pasiskiepyti nuo gripo viruso. Dar nėra pagrįstų mokslinių įrodymų, jog gripo vakcina apsaugo nuo bronchų astmos paūmėjimų, todėl vakcinuoti rekomenduojama tik sunkia astma sergančius vaikus.

Sergantieji bronchų astma, nepriklausomai nuo ligos sunkumo (lengva, vidutinė ar sunki) bei formos (alerginė ar nealerginė), šaltuoju metų periodu turėtų būti nepertraukiamai gydomi nuo bronchų uždegimo (leukotrienų receptorių antagonistu arba inhaliuojamuoju gliukokortikosteroidu, esant sunkesnei ligos formai – abiem vaistais kartu). Tai specifinė antrinė (visiškai arba dalinai apsauganti nuo astmos paūmėjimų) astmos profilaktika. Ji dabar efektyvesnė už visas žinomas vakcinas.

Naujausios tarptautinės astmos gydymo rekomendacijos (GINA, 2006) taip pat pataria pirmiausia išnaudoti vieno ar kelių vaistų nuo uždegimo galimybes ir tik vėliau, nepavykus pasiekti astmos kontrolės, papildomai skirti ilgo veikimo bronchų plėtiką (salmeterolį, formoterolį) arba kitus vaistus.

Tačiau vaistai nuo uždegimo nevienodai efektyvūs saugant nuo virusų sukeltų astmos paūmėjimų. Daugumai mažųjų astmos pacientų rudens, žiemos ir ankstyvo pavasario periodu skiriamas nepertraukiamas gydymas nuo uždegimo leukotrienų receptorių antagonistu natrio montelukastu (suaugusiems pacientams šis vaistas mūsų šalyje iki šiol nekompensuojamas). Klinikiniai tyrimai ir ilgametė gydytojų patirtis parodė, kad tai efektyvus vaistas virusų sukeltos astmos paūmėjimų profilaktikai.

Kitas, gal kiek mažiau efektyvus ir saugus ilgalaikio gydymo pasirinkimas – inhaliuojamieji gliukokortikosteroidai (budezonidas, flutikazonas). Tačiau gliukokortikosteroidų, tame tarpe inhaliuojamųjų, vartojimas susijęs su imuniteto slopinimu, o tai labai nepageidautina esant kvėpavimo takų infekcijai. Virusinė infekcija gali lengviau išplisti, prasidėti antrinė bakterinė infekcija ir ligos komplikacijos (plaučių uždegimas, sepsis, kt.).

Kiekvienas astma sergantis pacientas turi turėti individualų ilgalaikio astmos gydymo planą ir astmos paūmėjimo gydymo planą. Tokį planą konsultacijos metu paruošia gydytojas specialistas (vienas iš išvardintų – vaikų pulmonologas arba vaikų alergologas, jeigu pacientas iki 18 m.; suaugusiųjų pulmonologas arba alergologas – klinikinis imunologas, jeigu pacientas vyresnis kaip 18 m.). Jeigu neparuošia – nesidrovėkite konsultacijos metu to paprašyti. Individualus gydymo planas padės pasirinti tinkamą ilgalaikio gydymo taktiką, tame tarpe virusinių infekcijų sezonu.

Kiekvienas bronchų astma sergantis ligonis arba ligonio tėvai, jeigu astma serga jų nepilnametis vaikas, turėtų pasirinkti vieną gydytoją, kuriuo jis galėtų pasitikėti, kuris nebijotų prisiimti atsakomybę ne tik už trumpalaikius, bet ir už ilgalaikius astmos gydymo rezultatus.

http://www.astmainfo.lt/index.php?virusai_paumejimai

Rodyk draugams